kad filmų kūrimo praktika virstų patirtimi (tikrąją šio žodžio prasme) reikia laiko, todėl mūsų siūloma struktūra lemia įdomią dinamiką. Ji padeda mokiniams nepasimesti dominuojančių filmų stereotipuose, nes siūlo netikėtą požiūrį į kiną bei griežtą metodiką.

Dėmesys disciplinai reikalingas labiau nei bet kada (…) – antraip jai gresia išnykimas dėl to, jog pernelyg pasikliaujama technine įranga ir vykdomos nereikalingos veiklos, kai filmų kūrimas tampa žaidimu be jokios tvarkos. Šiuolaikinėmis skaitmeninėmis kameromis galime filmuoti bet ką ir bet kokiu mus tenkinančiu būdu. Tačiau nei skaitmeninė įranga, nei proceso sparta jokiu būdu negarantuoja tikrosios kino galios patirties filmuojančiam jaunimui (Alain’as Bergala).

Susitelkimas į konkretų kino parametrą padeda vaikams suvokti, kad filmas yra ne tik pasakojimas ir dialogai, jis atveria ir kino raiškos turtingumą. Tokiu būdu jie suvokia, kad kinematografinė medžiaga (garsas, šviesa, ritmas) perteikia prasmę ir emocijas. Tai visada netikėta mokiniams, paprastai susikoncentravusiems tik į filmo pasakojimą ir dialogus. Kartu tai lyg esminė gija, kviečianti gilinti savo požiūrį į filmo kūrimą.

Rinkdamiesi parametrą, įgyjame paties filmo raktą, kviečiantį žiūrėti jį iš tam tikros perspektyvos (tai ypač pasakytina apie filmus, kurie nepatenka tarp jaunimo žiūrimiausiųjų). Aktyviais žiūrovais tampame tada, kai ieškome kažko konkretaus.

Ankstesnių CCAJ užsiėmimų temos: spalva, žiūros kampas, „matoma/nematoma“, kameros judesiai, vietos ir istorijos bei klimatas.

Po filmų peržiūrų kino teatruose bei iš anksto atrinktų filmų ištraukų analizės projekto dalyviai atlieka individualias filmo kūrimo užduotis. Individualios ar grupinės užduotys (apibrėžtos projekto taisyklių) leidžia dalyviams eksperimentuoti ir pamažu suvokti elementų, sudarančių mūsų pasirinktą kino klausimą, sąveiką.

„Matomo/nematomo“ klausimas kine yra vienas svarbiausių, nes jis susijęs su visais filmo kūrimo etapais: scenarijaus rašymu (su visais jo „šuoliais“ laiku); erdvių parinkimu; filmo montažu; sprendimais dėl filmo garso ir apšvietimo; vaidybos klausimais (t.y., kaip atskleisti arba nuslėpti veikėjų emocijas, jų vidinius išgyvenimus).