Nacionalinės strategijos, struktūros ir modeliai
Kodėl strategija? Idealusis kino edukacijos modelisKodėl mūsų idėjas, išteklius bei planus verta paversti „strategija“?
Kodėl mūsų idėjas, išteklius bei planus verta paversti „strategija“?
„Strategijos“ idėja neretai vertinama skeptiškai: kaip nereikalingas PowerPoint programa sukurtas dokumentas, ar glausta publikacija su ambicingais ir drąsiais pažadais, nepateikianti tikros, išsamios informacijos. Atrodo, kad pernelyg dažnai strategijų kūrimas yra patikėtas organizacijos viršūnėms, jų praktinį įgyvendinimą perleidžiant kitiems asmenims. Jos dažnai būna orientuotos tik į vidines realijas, įsivaizduojant, kad išorinis pasaulis gali paprasčiausiai prisitaikyti. Ne veltui žymusis vadybos guru Peteris Duckeris pagarsėjo posakiu „kultūra strategiją valgo pusryčiams.“ Pastaroji įžvalga susilaukė pelnyto pritarimo – juk net įspūdingiausiose skaidrėse pateiktos pačios sumaniausios idėjos yra bejėgės prieš tikrovę.
Verslo, prekybos, politikos, švietimo ir kultūros sektoriai yra tiesiog užteršti šiais drąsiais idealistiniais planais, kurie, vos tik pasikeitus vyriausybei ar vykdomajam direktoriui, staiga tampa niekam nereikalingi. Kino edukacijos sritis – ne išimtis. Turime pripažinti, kad pasaulyje egzistuoja socialinė ir kultūrinė tikrovė, kurios, savo ruožtu, gali labai apsunkinti bet kokių ambicingų kino edukacinių planų įgyvendinimą. Pavyzdžiui, amerikiečių kino studijų dominavimas JK kino rinkoje reiškia, kad filmams ne anglų kalba, arba nepriklausomiems nišiniams filmams anglų kalba, pasiekti auditoriją yra labai sunku.
Tačiau vertėtų nepamiršti, kad siekiant tikslų dažnai būna itin svarbu remtis drąsiomis ir atviromis idėjomis bei turtinga vaizduote. Bendros vizijos sukūrimas gali labai pasitarnauti bet kuriai organizacijai, nepriklausomai nuo jos dydžio. Strategija leidžia nepaskęsti projektų smulkmenose bei rutinoje. Be to – jeigu laikomasi ne tik „iš viršaus į apačią“, bet ir „iš apačios į viršų“ modelio ir paisoma visų suinteresuotųjų šalių bei interesų grupių – strategija suteikia aiškumo, kryptingumo, entuziazmo ir energijos.
Europos organizacijų grupė 2012 m. atliko 33-jų ES ir EEE šalių apklausą Europos kino edukacijos būklei įvertinti. Buvo nustatyta, kad tik kelios šalys turėjo parengę nuodugnius, visus sektorius, suinteresuotąsias šalis bei interesų grupes apimančius kino edukacijos planus. Svarbu paminėti, kad šiose šalyse kino edukacija sulaukė aktyvios paramos iš visų pagrindinių „žaidėjų“. Šio tyrimo leidinyje Screening Literacy buvo išskirti visi „idealaus kino edukacijos modelio“ komponentai – jie pateikiami žemiau esančioje lentelėje.
Pagalvokite apie savo šalį, regioną arba organizaciją: kokius „idealaus modelio“ komponentus atpažįstate? Ar jūsų šalis/regionas galėtų pasigirti nuodugnia kino edukacijos strategija? Pasidalinkite savo mintimis užrašinėje (žemiau). Norintiems pasidomėti išsamiau pateikiame nuorodą į visą Screening Literacy leidinį. „Idealųjį kino edukacijos modelį“ rasite žemiau.
Atlikę 30-ies šalių apklausą, galime įvardinti veiksnius, užtikrinančius stiprius nacionalinius kino edukacijos palaikymo modelius bei jiems būdingas savybes.
Šalyse, kur stiprūs šie nacionaliniai modeliai, kino edukacijai būdingas tvarus tarpusavio bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių (vyriausybės, švietimo ir kultūros institucijų; NVO; kino agentūrų ir transliuotojų), paremtas nacionaliniu strateginiu planu. Už kino edukacijos slypi įvairūs tikslai, taip pat ir pačios industrijos interesai (smalsi auditorija; patyrusi darbo jėga), tačiau jų visų pagrindas – žmonių teisė būti išprususiais judančių vaizdų srityje. Šie tikslai yra skaidrūs, bendri ir vertinami visų kultūros dalyvių, išimčių pasitaiko nedaug.
Tikėtina, kad efektyvi kino edukacija yra platesnės kino kultūros dalis, kai remiamas švietimas ir filmų prieinamumas įvairiems žmonėms: vaikams, vyresnio amžiaus asmenims, socialinės rizikos grupėms. O valstybinio finansavimo institucijos į šį tikslą atsižvelgia.
Mokiniai ir mokymasis neformaliajame ugdyme yra ne mažiau svarbūs, nei formaliajame ugdyme, nors ir pripažįstame, kad neformalusis ugdymas yra kitoks. Visuose sektoriuose numatytas griežtas ir nepriklausomas paslaugų teikimo vertinimas, o paslaugos teikėjai, taip pat ir nacionaliniu lygmeniu, yra aiškiai įsipareigoję tobulinti paslaugos teikimą.
Šios šalys aktyviai dalyvavauja kino edukacijoje, tęstinėse veiklose, fiksuoja ir vertina rezultatus. Finansavimo atsakomybė yra paskirstyta viešajam, komerciniam, švietimo ir kultūros sektoriams ir įgyvendinama pagal bendrą nacionalinį planą.
Dirbantiems kino edukacijos srityje – pradedant kino edukatoriais ir baigiant kinu besidominčiais kitų dalykų mokytojais mokyklose bei neformalaus sektoriaus darbuotojais (laisvai samdomi edukatoriai, jaunimo ir bendruomenių darbuotojai) – yra sudarytos sąlygos nemokamai gauti profesinio tobulėjimo (nuo pradinio lygio iki eksperto) galimybes su pažangą patvirtinančia akreditacija.
Norėdami pasižymėti atsakymus į klausimus ar savo įžvalgas, kylančias tyrinėjant šį gidą, galite naudotis užrašine.
Atidaryti užrašinę
Jei prieš rašydami pastabas norėtumėte įterpti skyriaus pavadinimą kaip nuorodą, pasinaudokite „žymos“ funkcija.
Užrašinės pastabas galite nusikopijuoti, parsisiųsti arba išsiųsti sau el. paštu, kad prireikus galėtumėte juos rasti.